Pajautos šventosios liepos. Paskaita ir maršrutas po Kaišiadorių ir Elektrėnų kraštą
Lietuvos metraštis pasakoja, kad kunigaikštis Palemonas su 500 patricijų atplaukė iš Romos ir iš Baltijos jūros Nemunu leidosi žemyn į Lietuvos gilumą. Jo sūnus Kunas įkūrė Kernavę ir paliko valdovu savo sūnų Kernių. Šis susilaukė vienturtės dukters Pajautos, kuri buvo tokia įžymi, kad po mirties imta garbinti kaip deivė, o ant jos kapo išaugusios liepos imtos laikyti šventomis.
Kviečiame keliauti po kunigaikštienės Pajautos kraštą, aplankyti jos atminimą menančias vietas ir susipažinti su archeologiniu, istoriniu, mitologiniu paveldu. Keliaudami archeologo prof. Vykinto Vaitkevičiaus sudarytu maršrutu:
- aplankysite Pajautos kapą ir pabuvosite po jos garbei pasodintomis liepomis;
- nuo iškilaus kalno pasigėrėsite Pajautos kunigaikštystės kraštovaizdžiu;
- apžiūrėsite lietuvių genčiai būdingus pilkapius ir šalia jų augantį ąžuolą suaugusiais kamienais;
- atsigaivinsite prieš saulę tekančio šaltinio vandeniu;
- užkopsite į piliakalnį, kuriame kitados būta medinės pilies;
- apžiūrėsite stebuklingą akmenį su pėdomis;
- pažvelgsite į Kernavę iš regyklos kitame Neries krante.
Maršrutas – 41 km ilgio (37 km automobiliu ir 4 km pėsčiomis; asfalto keliai, žvyrkeliai, miško keliai), 7–8 val. trukmės.
Į maršruto kainą įskaičiuota:
- maršrutas iš 9 lankytinų vietų;
- kelionės aprašymas su žemėlapiais;
- išsami informacija apie maršrute numatytas sudarančias archeologines, istorines ir mitologines vietas;
- interaktyvus žemėlapis;
- Lietuvos metraščio legenda apie kunigaikštienę Pajautą;
- rekomenduojamos literatūros sąrašas.
Kelionės aprašymą gausite kaip el. dokumentą PDF formatu. Dokumento apimtis – 20 puslapių A5 formatu, jį galėsite patogiai skaityti telefone ir kompiuterio ekrane arba atsispausdinti ant A4 lapo po du puslapius viename.
Maršrutas ir prieiga prie paskaitos bus atsiųsti el. paštu.