Gediminaičių akmuo Vilniuje: ne abejoti, o didžiuotis

Vilniuje, Žvėryne prie Neries stūkso unikalus akmuo su karūnuotame apskritime iškaltais Gediminaičių stulpais. Jis mena Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovus ir yra neįkainuojama sostinės vertybė. Šiandien tenka dar kartą sklaidyti abejones dėl ženklų tikrumo ir grąžinti šią vietą į sąmonę, keliautojams skirtus žemėlapius bei istorijos vadovėlius.

Pirmas žinomas Žvėryno akmens su Gediminaičių stulpais vaizdas. V. Šaulio nuotrauka, 1958 m. (Stabrauskas A. Du istoriniai Vilniaus akmenys: jų lokalizacija ir paskirtis // Liaudies kultūra, 2008, Nr. 5, p. 19).

1958 m. kraštotyrininko Vlado Šaulio surastas akmuo su ženklais (tuo metu jis dar gulėjo Nerie vagoje) buvo plačiai aprašytas istoriko Edvardo Gudavičiaus ir ne kartą minėtas heraldikos tyrinėtojo Edmundo Rimšos darbuose.

Prieš dešimtmetį kraštotyrininkas Aleksandras Stabrauskas paskelbė iki tol nežinomų V. Šaulio nuotraukų ir piešinių, tačiau ši gausi medžiaga liko nesuprasta knygų „Vilniaus reliktai“ autoriaus Dariaus Pocevičiaus, kurio žodžiais tariant, abejonių dėl Žvėryno akmens kilmės ir vertės tiek daug, kad jas esą gali vežimu vežti..

Žvėryno akmens aplinka. V. Šaulio nuotrauka, 1965 m. (Stabrauskas A. Du istoriniai Vilniaus akmenys: jų lokalizacija ir paskirtis // Liaudies kultūra, 2008, Nr. 5, p. 22).

Naujausi istoriko Tomo Čelkio tyrinėjimai atskleidžia, kad akmeniniai riboženkliai, priešingai nei įsitikinęs D. Pocevičius, buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės reiškinys. Apie tai, kad Gediminaičių stulpus XX a. 4 dešimtmetyje kalė Vilniaus darbininkai, negali būti ir kalbos; tą rodo pats pirmas akivaizdus faktas: akmens ženklo viršutinė dalis - apskritimo karūna su kryžiumi - tuo metu buvo tvirtai įsirėmusi į upės vagą. Taigi, ji galėjo būti iškalta tik prieš tai, kaip akmuo atsidūrė padėtyje, kurią 1958 m. užfiksavo V. Šaulys. Aišku ir tai, kad 1965 m. nuotrauka fiksuoja ne pirminę akmens vietą (tą pačią išvadą sustiprina aukštyn kojomis apvirtę Gediminaičių stulpai).

Žvėryno akmens ženklai (sąmoningai ar ne, iki 2008 m. apie karūną su kryželiu niekas nekalbėjo ir nerašė). V. Vaitkevičiaus piešinys

2008 m. Lukiškėms skirtoje knygoje paskelbti duomenys apie tai, kad 1646 m., sprendžiant ginčą tarp Vilniaus miesto ir jėzuitų, buvo kalbama ir apie riboženklį - akmenį su miesto ženklais, kuris buvęs nuridentas į Nerį.

Visuotinai žinoma, kad Vilniaus miesto ženklas yra Šv. Kristoforas, o ne Gediminaičių stulpai. Kaip tik apie juos ir reikia kalbėti, nes 1441 m. Kazimieras Jogailaitis privilegijoje Vilniaus miestui be kita ko sako dovanojantis didžiajam kunigaikščiui priklausantį lauką nuo miesto iki Neries iš vienos pusės ir nuo Velniakalnio iki Lukiškių iš kitos (Velniakalnis - Neries kranto aukštuma netoliese Žvėryno akmens radimvietės).

Iš XV a. laikotarpio, mano istorikai, Žvėryno akmuo ir yra kilęs. Jis pagrįstai siejamas su didžiojo kunigaikščio valdų ženklinimu, kuo šiandien, nors dar stokojant tikslių žinių, nėra pagrindo abejoti.

Savarankiškiems keliautojams - Žvėryno akmens koordinatės

54.686208, 25.257347 (WGS) arba 581071, 6061812 (LKS)